K.Masiulis. Ligonių kasa: taupyti ar išleisti
Valstybės kontrolė patikrinusi Valstybinės ligonių kasos (VLK) veiklą pažėrė priekaištų, kodėl ši taupė lėšas ir net uždirbo palūkanų, kai galėjo tiesiog tuos pinigus išleisti.
Viešojoje erdvėje skambėjo priekaištai kodėl laisvi pinigai neskirti sveikatos sistemai papildomai.
Kai lyginame privatų ir valstybinį sektorius, dažniausiai prieiname prie išvados, kad privatininkai veikia efektyviau. Verslininkai lankstesni, nepančiojami biurokratinių reglamentų ir gali diegti naujoves vos tik jos atsiranda. Be to, verslininkai nepraleidžia progos sutaupyti arba uždirbti kai tik pasitaiko galimybė. Vienintelis kelias kaip padaryti, kad valstybinis sektorius veiktų taip pat efektyviai kaip ir privatus, tai suvienodinti žaidimo taisykles. Degalinės „Statoil“, „Lukoil“, „Neste Oil“ ar „Orlen Lietuva“ verslo modelio prasme nesiskiria niekuo, ir visai nesvarbu, ar jų kapitalas privatus ar valstybinis.
Taupyti netoleruotina?
J.Ramonas. Ką valgysime: lietuvišką mėsą ar ES stalo likučius?
Šiandien pietums – patiekalas iš mėsos. Stop! Iš kokios mėsos? Lietuviškos? Užsienietiškos? O gal jau tiek perdarytos (turiu minty klonuotą mėsą, kuri jau nebe naujiena pasaulyje – tokia egzistuoja ir tokia keliauja pas vartotojus. Beje, Europos Parlamentas bandė patvirtinti direktyvą, pagal kurią klonuotą mėsą galima būtų atskirti nuo natūralios, tačiau Europos Komisijai nesutikus su tokiu ženklinimu, belieka tik spėlioti ką valgome – ar tikro gyvuliuko mėsą, ar jo klono), kad iš mėsos liko tik pats pavadinimas? Graudu ir juokinga.
Mūsų tiek daug žemelėje, kad mėsytė nespėja deramai save patiekti mums, mėsėdžiams. Žmonės patys nusprendžia, kada jau gatavas paršelis ar veršiukas ir tiekia jį ant stalo: jei normali kiaulaitė tik per metus užauga, tai mums ją patiekia per kelis mėnesius spėjusią bręsti ir subręsti.
A.Sysas. Progresiniai mokesčiai yra ne pavydo, o solidarumo mokestis, ir mokestis už civilizaciją
Prieš beveik dvi savaites Socialdemokratų frakcija Seime pateikė Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo projektą, kuriuo Lietuvoje būtų įvesti progresiniai gyventojų pajamų mokesčiai.
Kaip ir buvo tikėtasi, reakcija buvo audringa: pasipylė visokiausi prietarai ir gąsdinimai. Daugiausia piktinosi stambiojo verslo apologetai ir vadinamieji „pralobę varguoliai“, apsvaiginti devynioliktojo amžiaus liberalizmo pasakaitėmis. Save laikantys sėkmingiausiais ir daugiausiai uždirbančiais jaudinosi, kad jie bus apvogti valstybės, o jų sunkiai uždirbti pinigai bus išdalinti vargšams.
Kodėl toks įstatymo projektas buvo pateiktas? Galėčiau patikinti, kad tai yra nuoseklaus darbo vaisius, – aš keturiolika metų teikiau progresinių mokesčių pasiūlymus Seime. Todėl šiandieninės pataisos yra ne blefas, ne populizmas ir ne „pijaras“. Taip pat turiu priminti, kad Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas jau daugybę metų ragina Lietuvą įvesti progresinius mokesčius.